/ Žydrė RIDULYTĖ

dailininkė, tekstilininkė
„Šio projekto dėka gali patirti, kas tai yra spalvinė klausa“

Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros docentė. Lietuvos dailininkų sąjungos tarybos narė, tekstilininkų sekcijos pirmininkė. Nuo 2004 m. Lietuvos tekstilės meno bienalių, o nuo 2005 m. tarptautinių mini tekstilės parodų organizatorė.

 ...Įvairialypėje šiuolaikinės lietuvių tekstilės panoramoje Žydrės Ridulytės kūryba išsiskiria meditacine nuotaika ir meninės raiškos minimalizmu. Iš varinių gijų išausti sunkiasvoriai, fiziškai apčiuopiami darbai atrodo tarsi lengvas vėjelio dvelktelėjimas. Meninių raiškos priemonių taupumas slepia gilią vidinę potekstę, kviečia gilintis į archetipines – šviesos-tamsos, pradžios-pabaigos sąvokas, skatina įdėmiai grožėtis įvairiai transformuojamo kūrinio siluetu, faktūra, šviesokaitos kontrastais. Variniai audiniai alsuoja rafinuota elegancija, o tradiciniuose audimų raštuose, įaudžiamuose greta metalo gijų, jauti gilumines sąsajas su lietuvių liaudies menu. (Lijana Šatavičiūtė – Natalevičienė / Aistringoji Lietuvos tekstilė, 2009)

„Tautiškos giesmės“ projekte dalyvauju kartu su skirtingų meno ir mokslo sričių kūrėjais, susibūrusiais bendram tikslui – pasitelkus skirtingų raiškos priemonių sintezę, kurti naują paveikaus meno formą. Ieškoma atsakymo į klausimą, kas vyksta jungiant skirtingų juslių tipus ir skirtingas meno rūšis. Ar įmanoma tautišką giesmę suvokti taip pat klausa, rega ir šioje jungtyje atrasti intonacinę vienovę?

Muzikinių ryšių įkūnijimas spalvoje ir audinyje - ilgas ir įdomus ieškojimų procesas. Tos paieškos tai lyg kelionė į garsų ir spalvų elektromagnetinių virpesių pasaulį. Garsiniai virpesiai; kiekvienos spalvos skleidžiami ją atitinkantys elektromagnetiniai virpesiai; žmogaus kūno ląstelių spinduliuojami panašaus dažnio elektromagnetiniai virpesiai. Tokios svarbios sąsajos.

Man, kaip tekstilės atstovei šiame tarpdisciplininiame bendraminčių kolektyve, ypač svarbus vizualizuoto himno audinys ir jame įaustų, garsus atitinkančių spalvų kalba.

Simboliška, kad audinio pagrindo siūluose dvi spalvos – balta, atstovaujanti pradžią, ir juoda, simbolizuojanti pabaigą. Atauduose įausta spalvų gama - raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė - simbolizuoja visa, kas gimsta ir miršta žemėje nesibaigiančiame vystymosi cikle. Tai spalvų seka, gaunama šviesos spinduliui perėjus per prizmę.

Šio projekto dėka gali patirti, kas tai yra spalvinė klausa. Atrodo, kad išsipildė Lui Bertrano Kastelio svajonė. Prieš kelis šimtmečius jis rašė, kad, jei koncerto metu galėtum matyti balsų ir instrumentų veikiamą orą, nustebtum jame išvydęs tikras ir gražiai susigrupavusias spalvas. „Tautiškos giesmės“ garsų muzika pakeista ją atitinkančia spalvų muzika ir šis virsmas sustabdytas audinyje. Neįmanoma išreikšti to džiaugsmo ir malonumo, kurį patiri, regėdamas įvairių spalvų akordus ir girdėdamas tokio svarbaus kūrinio garsus.

--
Žydrė Ridulytė
+37068572007
zydreridulyte@gmail.com